# started 2014-08-16T14:19:45Z "Geologija (graik. γέω- 'Žemė' + λόγος 'logos' – mokslas) – mokslas apie žemę, jos susidarymą, istoriją ir sandarą, Žemę formuojančius procesus.Geologijos sąvoką šiuolaikine prasme pirmą kartą 1778 m. panaudojo Jean-André de Luc (1727–1817). 1779 m. Horace-Bénédict de Saussure (1740–1799) sąvoką įvedė nuolatiniam vartojimui. Prieš tai dažniau naudotas geognosijos terminas.Pagrindinė medžiaga, su kuria dirba geologai, yra uolienos. Tirdami žemės paviršiuje esančias uolienas geologai bando išsiaiškinti Žemės ir gyvybės istoriją. Sudarydami ir interpretuodami geologinius žemėlapius geologai bando nuspėti kokios uolienos yra po žemės paviršiumi."@lt . "Biofizika (graik. bios – gyvybė, gyvenimas; physike, physis – gamta) yra tarpdisciplininis mokslas, biologijos problemoms aiškinti taikantis fizikos bei chemijos teoriją ir metodus. Biofizika tiria biologinių procesų, vykstаnčių molekulėse, ląstelėse, biologinėse sistemose, fizinę ir cheminę prigimtį.Mokslas atsirado XX amžiuje, tam didelės įtakos turėjo informatikos raida. Biofizikai dirba fiziologijos, biochemijos, medicinos ir molekulinės biologijos srityse."@lt . "Geochemija yra mokslas, tiriantis Žemės medžiaginę sudėtį ir cheminių elementų bei jų izotopų pasiskirstymą Žemėje. Geochemija sujungia geologiją ir chemiją į vieną discipliną.Geocheminiais metodais galima tyrinėti žemės vystymąsi. Tiriant tam tikrų elementų izotopus, kurie naudojami kaip indikatoriai, galima atsekti medžiagų judėjimą Žemėje. Nestabilius izotopus turinčių elementų ir jų skilimo produktų tyrimai leidžia nustatyti uolienų amžių.Tarp geochemijos tyrimo objektų yra: Žemės ir kitų planetų (t. p. saulės, asteroidų ir meteoritų, kometų) cheminė sudėtis; cheminiai procesai ir reakcijos, kurios turi poveikį uolienų ir dirvožemių susidarymui; materijos ir energijos ciklai, per kuriuos Žemės cheminiai komponentai juda erdvėje ir laike. įvairių žemės sluoksnių sudėtis ir jų evoliucija; nustatyti santykines ir absoliučias cheminių elementų ir jų izotopų koncentracijas Žemėje ir Žemės paviršiuje elementų pasiskirstymas ir judėjimas skirtingose žemės dalyse (mantijoje, hidrosferoje ir pan.) cheminių elementų ir jų izotopų pasiskirstymas kosmose.Su geochemija glaudžia susijusios tokios disciplinos kaip planetologija ir kosmochemija.Geocheminiais tyrimais Lietuvoje užsiima Geologijos ir geografijos institutas."@lt . "Baltų kalbos, kaip ir germanų, slavų, romanų, sudaro atskirą indoeuropiečių (ide.) kalbų grupę. Baltų kalbų grupė iš kitų išsiskiria savo archajiškumu ir todėl yra tyrinėjama daugelyje pasaulio mokslo centrų. Ją sudaro gyvosios lietuvių, latvių kalbos ir mirusios – prūsų, jotvingių, kuršių, žiemgalių, sėlių. Lietuvių ir latvių kalbomis dabar šneka apie 4.7 mln. žmonių (daugiausia Lietuvos ir Latvijos teritorijose). Visos kitos baltų kalbos, išskyrus prūsus, nepaliko jokių rašto paminklų, todėl apie jas ir apie jomis kalbėjusių žmonių skaičių mažai žinoma."@lt . "Ksenobiotikas (gr. xenon 'svetimas' + bios 'gyvybė')) yra biologinei sistemai svetima medžiaga.Siaurąja (biomedicinine) prasme šios medžiagos yra farmakologiškai, endokrinologiškai ar toksikologiškai aktyvios medžiagos, kurios paprastai nėra gaminamos arba randamos šios rūšies organizme, todėl jam yra svetimos. Apibrėžimas apima taip pat medžiagų kiekius, kurie randami žymiai didesniais kiekiais negu įprasta.Pavyzdžiui, narkotikai ir antibiotikai yra žmonių ksenobiotikai, nes žmogaus organizmas pats jų negamina ir normaliai maitinantis jų kūne nebūna.Tačiau dažniausiai terminas ksenobiotikai vartojamas plačiąja prasme ir reiškia visas žmogaus sintezuotas, anksčiau gamtoje neegzistavusias medžiagas. Paprastai jos kelia taršos pavojų, nes įprasti mikroorganizmai negali užtikrinti jų biologinio skaidymo. Pvz., ksenobiotikams priklauso tokie pavojingi teršalai kaip dioksinai, bifenilai, polivinilchloridas, pesticidai, medienos konservantai, įvairūs tirpikliai ir sintetiniai pluoštai. Per metus sintezuojama tūkstančiai chemiškai naujų ksenobiotikų, o išsamiau ištiriama tik nedidelė jų dalis. Chemikalų keliamas darbo saugos, ekologinės saugos ir kontrolės problemas bandoma spręsti saugos duomenų lapų pagalba."@lt . "Kompiuteris – skaičiavimo mašina. Kompiuteris neturi intelekto, negali priimti savarankiškų sprendimų ir negali daryti klaidų. Įrenginys kiekvieną savo veikimo sekundę atlieka skaičiavimus, kurie pasireiškia darbo atlikimu. Kompiuterių galimybės bei įvairovė priklauso nuo programinės įrangos, kuri gali atlikti daug operacijų.Plačiau skaitykite apie kompiuterio sampratą.Pagal pagrindines galimybes ir taikymo sritis kompiuteriai grupuojami į penkias klases: superkompiuteriai universalieji kompiuteriai mini kompiuteriai darbo stotys mikrokompiuteriai namų kompiuteriai asmeniniai kompiuteriai serveriai delniniai įrenginiai: delniniai kompiuteriai Sumanusis telefonas"@lt . "Ekоlogija (graikiškai οίκος – namas, būstas + λόγος – mokslas, žodis) – mokslas, tiriantis gyvųjų organizmų santykius su gyvenamąja aplinka, įskaitant tokius fizinius veiksnius (faktorius) kaip klimatas, geografinės sąlygos, gyvosios ir negyvosios gamtos sąveiką.Pasaulyje yra daug skirtingų gamtinių regionų su kiekvienam būdingais augalais ir gyvūnais. Visi gyvieji organizmai prisitaikę gyventi savo buveinėse arba gyvenamojoje aplinkoje (žr. adaptyvioji radiacija) ir yra susiję vienas su kitu. Be to jie labai priklauso nuo kai kurių aplinkos veiksnių (ekologiniai veiksniai): Klimato veiksniai – temperatūra, vanduo, šviesa. Edafiniai veiksniai – fizinės ir cheminės dirvožemio savybės. Biotiniai veiksniai – kitų organizmų gyvybinė veikla."@lt . "Matematika – mokslas, tiriantis struktūrų, kitimų ir erdvių modelius. Formaliai matematika yra aksiomomis apibrėžtų abstrakčių struktūrų nagrinėjimas, naudojant logiką ir matematinius žymėjimus.Matematikai tyrinėja struktūras, kurios turi atitikmenis kituose tiksliuosiuose moksluose, pavyzdžiui, fizikoje, taip pat apibrėžia naujas struktūras ir jas nagrinėja dėl tam tikrų priežasčių, nes naujomis struktūromis galima sudaryti apibendrinimą kelioms matematikos temoms ar palengvinti dažnai atliekamus skaičiavimus. Be to, daugelis matematikų tyrinėja tam tikras sritis tik dėl estetinių tikslų, palyginti matematiką su menais, o ne su taikomaisiais mokslais.Matematikos teorijomis remiasi kiti tikslieji mokslai – fizika, informatika, ekonomika ir pan."@lt . "Mokslas - objektyvių žinių apie gamtą ir visuomenę gavimas (objektyvaus žinojimo plėtimas, paneiginėjant ankstesnius nepakankamai objektyvius gamtos ir visuomenės modelius arba plečiant, papildant turimas objektyvias, t. y. teoriškai ir eksperimentiškai įrodytas žinias), tiriant tikrovę. Mokslas yra objektyvių žinių gavimas, bei, pasak mokslo filosofo K.Popperio, drąsus buvusių teorijų neigimas bei faktų verifikavimas (tikrinimas) bei falsifikavimas (paneigimas atskleidžiant neadekvatumą realybei). Mokslas kaip procesas apima mokslinį tyrimą ir aprėpia visas gyvenimo sritis ir, dėl to, yra itin išsiplėtęs teorinių modelių, objektyvių žinių, publikacijų, mokslo institucijų bei mokslo darbuotojų atžvilgiu. Jam priskiriamas ir tyrimo rezultatų pateikimas mokslinėse publikacijose, visuotinai pripažintų objektyvių žinių apibendrinimas, jų perdavimas, perteikimas (pvz., dėstant aukštosiose ir kitose) mokyklose (pvz., studentams ir mokiniams). Kaip objektyvios informacijos dalis mokslas gali būti laikomas visuma kritiškai patikrintų maksimaliai objektyvių žinių (faktų) apie pasaulį. Mokslu, kaip nuolatinių tyrimų procesu, siekiama gauti (kuo daugiau) objektyvių žinių, tiksliau pažinti ir suprasti tikrovę, sugebėti prognozuoti ateitį bei panaudoti gautas objektyvias ir praktikoje produktyvias žinias technologijose. Mokslinė tyriamoji veikla transformuoja tai, kas yra nežinoma ir nesuprantama, į tai, kas yra suprantama ir akivaizdu. Produktyviosios mokslo žinios per technologijas įtakoja žmonijos civilizacinę ir kultūrinę evoliucijas.Mokslas sekularizuotoje visuomenėje netgi gali perimti religijos funkciją. Mokslas kaip socialinis reiškinys yra svarbi visuomenės veiklos, jos civilizacijos ir kultūros dalis. Žinias gauna ir kaupia, sistemina ne tik pavieniai visuomenės nariai, bet ir jų grupės, (ypač kompleksiniams tyrimams) naudodami techniką, mokslo infrastruktūrą bei mokslinius metodus. Per ištisus šimtmečius (daug graikų ir lotynų kalbų žodžių kilmės terminų) susiformavo ir nusistovėjo savitą mokslinė kalba, terminologija, stilius."@lt . "Biologija yra mokslas apie gyvąją gamtą, jоs dėsnius.Graikiškai βίος (bios) reiškia gyvybę ar gyvenimą, o λόγος (logos) – žodį, sąvoką, mokslą. Terminą pirmą kartą pasiūlė 1802 m. Žanas-Baptistas Lamarkas ir G. R. Treviranas (nepriklausomai vienas nuo kito). Biologijos mokslas tiria gyvų organizmų struktūras, funkcijas, augimą, kilmę, evoliuciją, paplitimą ir klasifikaciją. Moderniosios biologijos pamatus sudaro 5 principai: ląstelės teorija, evoliucija, genų teorija, energija ir homeostazė.Biologija, kaip atskiras mokslas, atsirado XIX a., mokslininkams atradus, kad visi organizmai turi bendrų bruožų."@lt . "Geografija gr. γεωγραφία geographia, žodis kilęs iš gr. geo- (γεω-) „žemė“ ir graphō (γράφω) „rašau“ yra mokslas, kuris tiria žemės fizinę erdvę ir paviršiaus vystimasi, taip pat jos fizines savybes bei erdvę ir vietą, kurioje gyvena ir prekiauja žmonės."@lt . "Baltai – indoeuropiečių tautos ir etninės grupės, kalbančios ar kalbėjusios baltų kalbomis.„Baltų“ terminą pasiūlė vokiečių kalbininkas Georgas Heinrichas Ferdinandas Neselmanas (G. H. F. Nesselmann) 1845 m. knygoje „Die Sprache der alten Preußen an ihren Überresten erläutert“ ir jį vartojo šalia Baltijos jūros esančiai giminiškų kalbų grupei pavadinti.Politiniame kontekste, ypač Vakaruose, „baltais“ taip pat vadinamos visų trijų postsovietinių Pabaltijo šalių tautos, t. y. lietuviai, latviai ir viena finų grupės kalbų kalbantys estai. Dar viena žodžio baltai reikšmė yra „Baltijos vokiečiai“ (Deutsch-Balten)."@lt . "Apie filmą žr. - Žaidimas (1997 filmas).Žaidimas – vieno ar kelių žmonių laisvalaikio leidimo būdas, turintis apibrėžtą tikslą bei taisykles."@lt . "Esperanto – labiausiai paplitusi dirbtinė kalba. Esperanto nėra (ir niekada nebuvo) gimtoji kalba jokiai tautai. Kalbos pavadinimas kilęs iš pseudonimo (Dr. Esperanto), kuriuo naudojosi L. L. Zamenhofas spausdindamas pirmą savo darbą šia tema. Pažodžiui tai reiškia „tas, kuris tikisi“. Zamenhofas, Balstogėje (lenk. Białystok) gyvenęs žydų okulistas pirmąją esperanto kalbos knygą Unua Libro („Pirmoji knyga“) išspausdino 1887 m., po maždaug 10 metų trukusio darbo.Kurdamas esperanto kalbą, Zamenhofas norėjo, kad ją būtų galima lengvai išmokti ir kad ji taptų pagalbine tarptautine kalba, antrąja kalba visiems pasaulyje, t. y. jis nenorėjo, kad ji pakeistų visas kitas kalbas, o tik palengvintų bendravimą tarp kalbančių skirtingomis kalbomis. Kai kurie esperantininkai to siekia iki šiol, o kiti naudoja šią kalbą bendravimui su užsieniečiais, pažindami kitų šalių kultūras. Šiuo metu tūkstančiai žmonių nuolat bendrauja tarpusavyje šia kalba visame pasaulyje."@lt . "Sociologija (iš lot. socius – kompanionas ir iš graik. λόγος – mokslas) – mokslas, tiriantis ir aprašantis visuomenės struktūrines ir funkcines sąsajas. Tai yra socialinis mokslas, tiriantis ne specifines temas (kaip, pvz., politikos mokslas arba ekonomika), bet siekiantis naudojant sociologinius metodus ištirti socialinį bendruomenių ir visuomenės gyvenimą. Sociologai domisi ir atskirais socialiniais junginiais (pvz., socialinės sistemos, institucijos, grupės ir organizacijos). Jie tiria socialinius dėsnius ir procesus, kurie jungia ir skiria žmones ne tik kaip individus, bet ir kaip asociacijų, grupių ir institutų narius. Sociologijos tyrimo objektas – visuomenės susisluoksniavimas (socialinė stratifikacija), t. y. susiskirstymas į įvairias socialines grupes.Sociologijos terminą XIX a. įvedė Augustas Comte. Sociologija atsirado XIX amžiuje kaip akademinio pasaulio atsakas modernumui: sociologai tikėjosi ne tik suprasti, kas palaiko socialines grupes, bet ir sukurti priešnuodžius socialinei dezintegracijai. Sociologija labiausiai plėtojosi XX-ame a., ypač po Emilio Durheimo ir jo pasekėjų postūmio.Šiais laikais sociologai tiria makrostruktūras, kurios sudaro visuomenės organizavimosi pagrindus, tokias kaip rasė, etniškumas, klasė arba lytis (giminė) bei tokius institutus kaip šeima; socialinius procesus, kurie parodo nukrypimus nuo tokių struktūrų arba jų irimą, įskaitant nusikalstamumą ir skyrybas; taip pat mikroprocesus, tokius kaip tarpasmeniniai santykiai.Sociologai dažnai remiasi kiekybiniais tyrimais siekdami apibūdinti socialinių santykių pagrindus ir sukurti modelius, kurie padėtų nuspėti socialinius pokyčius ir kaip žmonės į tokius socialinius pokyčius reaguos, kitos sociologijos šakos teigia, kad kokybiniai tyrimai – tokie kaip struktūruotas interviu, grupės diskusija arba etnografiniai metodai – leidžia geriau suprasti socialinius procesus."@lt . "Europa – vienas iš mažiausių (antras po Australijos) Pasaulio