Studijavimas 3

?vilgsnis Į Bibliją, Kaipo Į Dievi?kąjį Aprei?kimą Proto ?viesoje

Biblijos Tvirtinimai ir Pavir?utinis Jos Patikētinumo Įrodymas. ? Jos Senovi?kuimas ir U?laikymas. ? Jos Moralē Įtaka. ? Ra?ytojų Tikslai. ? Abelnasai Ra?tų Pobudis. ? Mozēs Knygos. ? Mozēs Įstatymai. ? Mozēs Įkurtosios Vald?ios Ypatingumai. ? Ji Nebuvo Kunigi?kos Vald?ios Systema. ? Nurodymai Svieti?kiems Valdovams. ? Turtingojo ir Beturčio Lygybē Prie? Įstatymus. ? Apsaugos Prie? U?grobimą ?monių Teisių. ? Kunigija Nebuvo I?skiriamąja Klase, Kaip Ji Buvo U?laikoma ir t. t. ? Svetim?emių, Na?lių, Prana?ų ir Naujojo Testamento Ra?ytojų? ? Stebuklai Nēra Nepatikētinumu. ? Logi?os I?vados.

A reasonable, thinking mind will examine God’s Word

     ?ią did?iąją senaknygę nors be blogų tikslų, bet per apsirikimą klaidingai ai?kino jos rēmējai, kurių daugelis net savo gyvybę u? ją padējo; o vienok jie jai daug daugiau pakenkē, negu jos prie?ai, nes tvirtino, jog jų senai gerbiami ir jiems po jų tēvų tradiciniai tekusieji klaidingi samprotavimai apie teisybę yra paremti ant Biblijos. 

     Jeigu toki asmens pabustų ir per?iurētų i?naujo tą knygą, tai tuomi pat i?trenktų ginklą i? savo prie?u rankų!

Gutenberg Bible,
printed 1452-1455 in Mainz, Germany, by Johannes Gutenberg

The Bible has been miraculously preserved

The Tyndale Bible

     Biblija sakosi esanti tokiu Dievo aprei?kimu ir ji, mums rodosi, turi u?tektinai svarbių pavir?utinių įrodymų, kad tas tikrai taip ir yra, todēl mes drąsiai galime stvertis nuodugnesnio jos tyrinējimo, kad suradus pilnesnio ir ai?kesnio įrodymo, jog ji tikrai yra Dievo ?od?iu.

     Biblija yra seniausia i? esančių knygų skaičiaus: ji pergyveno trisde?imties ?imtmečių audras. ?monēs visokiais budais stengēsi nu?luoti ją nuo ?emēs pavir?iaus: jie ją laikē paslēpę, degino, net baudē mirčia tuos, kurie ją pas save laikē; darē did?iausius persekiojimus tiems, kurie jos mokslui tikējo. 

     Vienok knyga i?liko iki ?iol. ?iandien, kuomet jos prie?u daugybē miega mirties miegu, kuomet ?imtai knygų prira?ytų dēlei jos i?peikimo bei atmetimo, senai jau yra u?mir?tyje, Biblija surado kelią į kiekvieną ant ?ios ?emēs tautą ir į kiekvieną kalbą, nes yra i?leista suvir? du ?imtu jos, vertimų.

     Patsai faktas, kad ?ioji knyga i?silaikē per tiek daug ?imtmečių, neatsi?velgiant į tokius nesvieti?kus bandymus ją sunaikyti, yra tvirtu įrodymo, kad Did?ioji Esybē, kuri sakosi esanti jos, autoriumi, yra ir jos U?laikytoju.

Qumran Caves

Dead Sea Scrolls

    Dating from 100 B.C. to 100 A.D., the Dead Sea Scrolls were preserved in clay urns in the Qumran caves until their discovery in 1948. 
   Every book in the Old Testament, except Esther, is represented.

St. Catherine's Monastery

Sinaitic Manuscript

    Priceless parchments of the Sinaitic Manuscript, 4^th c. A.D., were preserved within the walls of St. Catherine’s Monastery in the heart of Sinai.  Discovered in 1859 A.D. by Count Tischendorf, the Codex Sinaiticus contains the New Testament and parts of the Old Testament.

The Geneva Bible

     Biblija nēra tai knyga vien pasiskaitymui: ji yra knyga, kurią reikia atyd?iai ir protingai studijuoti, nes Dievo mintys yra aug?tesnēs u? musų mintis, o Jo keliai yra aug?tesni u? musų kelius. Ir jei mes norime suprasti Am?inojo Dievo planą ir mintis, mes privalome sukuopti visas savo pajiegas tam svarbiam darbui, nes did?iausi teisybēs turtai nevisuomet guli pavir?iuje.

The Bible points and refers to one prominent character:
Jesus of Nazareth.

     Kad ?isai Jezus buvo nukry?iavotas todēl, kad pasiprie?ino ?ydams ir jų kunigijai ?? yra taipgi faktu, kurį patvirtina istorija, nekalbant jau apie Naujojo Testamento ra?ytojų įrodymus. Naujojo Testamento ra?ytojai (i?skiriant Paulių ir Luką) buvo to Jezaus i? Nazareto asmeni?kais draugais ir mokiniais, ir Jo mokslus ra?tuose i?dēstē.

  
Pool of Siloam
Jesus healed a blind man at the Pool of Siloam John 9:11.

     The pool is one of the few undisputed localities in ancient Jerusalem. Waters from the Spring Gihon flow into the Pool of Siloam through a tunnel which was engineered by King Hezekiah in 715 BCE. Hezekiah's 1750 foot tunnel can still be traversed by foot today.

Golgotha
?And he bearing his cross went forth into a place called the place of a skull, which is called in the Hebrew Golgotha.?
John 19:17

Garden Tomb
?Now in the place where he was crucified there was a garden; and in the garden a new sepulchre...? John 19:41

The disciples were committed to an unpopular cause.

     O globodami Jo darbus ir skleisdami Jo mokslą tie vyrai statē save į pavojų buti persekiojamais, niekinamais ir varginamais; jie statē į pavojų net savo gyvybę, ir kai kurie jų buvo net u?kankinti. Sakysime, kad Jezus, gyvendamas, ir buvo i?ymiu asmeniu kaip savo gyvenimu, taip ir mokinimu, vienok kokius tikslus tie vyrai galējo [42] turēti skleisdami Jo darbus jam numirus, ypač dar numirus tokia negarbinga mirčia? 

     O jeigu mes daleisime, kad tie ra?ytojai tik patys sugalvojo savo papasakojimus ir kad Jezus buvo vien tik jų i?mislytas didvyris, tai kaip butų kvaila manyti, kad pilno proto ?mogus, para?es jog Jezus buvo Dievo Sunumi, jog buvo vir?gamti?kai pradētu, jog turējo vir?gamti?ką galę raupuotus i?gydyti, aklai gimusiems suteikti regējimą, kurtiems gra?inti girdējimą ir net numirēlius atgaivinti, ? kaip, sakome, nesąmoninga butų manyti, kad jie nugalvoję tokią istoriją u?baigtu ją tuomi, kad ma?as Jo prie?u burelis nu?udē Jį, kaipo prasikaltēlį, kuomet Jo draugai ir mokiniai, o jų tarpe ir patys ra?ytojai, u?mir?o Jį ir pabēgo nuo Jo svarbiausiame momente?

What motivated the writers of Scripture?

Jeremiah

     Kohi tikslai butų juos vedę taip daryti? Ar jie galējo i? to tikētis turtų, garsaus vardo, galingumo, ar kitokių ?emi?kų atlyginimų? Jezaus draugų skurdas ir net jų pačių Mokytojaus nepopuliari?kumas tarp did?iųjų Judējos religionistų atmeta tokią mintį. 

     Patsai faktas, kad Jis mirē kaipo piktadarys ir ramybēs ardytojas, nei?sidirbęs sau net gero vardo, visi?kai negalējo teikti vilties tiems, kurie mēgintų palaikyti Jo mokslą, kad susilauks u? tą garsaus vardo, ar kitokių ?emi?kų gerybių. 

     Prie?ingai, jei tokis butų buvęs Jezaus mokslo skelbējų tikslas, tai ar nebutų jie kogreičiausiai jį pametę matydami, kad u? jį laukia juos pa?eminimai, persekiojimai, kalējimai, plakimai ir net mirtis? 

     Jau patsai protas ai?kiai sako, kad ?monēs, kurie paaukojo savo namus, reputaciją, garbę ir gyvybę; kurie gyveno ne dēlei laikinojo atlyginimo, bet kurių svar ?? [43] biausiu tikslu buvo pakelti kiekvieną ?mogų, ir ku?rie skiepijo aug?ciausios ru?ies doras, ?? tie ?monēs ne vien turējo tikslus, bet tie jų tikslai buvo tyriausios ir aug?ciausios ru?ies. 

     Protas taipgi sako, kad mokslas tų ?monių, kurie veikē vien tyrais ir gerais tikslais, yra de?imtį kartų svarbesniu u? paprastųjų ra?ytojų mokslą. Nebuvo taipgi tie ?monēs fanatikais: jie buvo tyro ir tvirto proto vyrais ir kiekviename atsitikime jie parodē savo ai?kų tikējimą ir viltį; jie iki pabaigos buvo i?tikimais savo įsitikinimams.

The Biblical writers were honest and faithful to the Lord.

     Tas turi nustebinti tuos, kurie mano, jog Biblija yra tai tyčiomis padirbta istorija sukēlimui ?monēse pagarbos link religijos systemos. O čia i?statomasai pirmyn teisingumas rodo, jog Biblija yra teisinga.

      Apgavikai, norēdami parodyti ?mogų dideliu, o ypač tokį ?mogų, kurio ra?tai norima parodyti esančiais Dievo įkvēptais, be abejo butų nupie?e tokio ?mogaus pobudį nekaltu ir prakilniu iki paskiausio laipsnio. Taigi faktas, kad tokios taktikos Biblijoje neprisilaikyta ir yra rimtu įrodymu, jog ji nebuvo suklastuota apgaudinējimo tikslams.

Examine the character of the writings

The writers were acquainted first hand with the facts

     Pirmosios Naujojo Testamento penkios knygos [44] ir keletas Senojo Testamento knygų yra vien apipasakojimai, arba istorijos apie tuos įvykius, koki buvo ra?ytojams ?inomi ir jų pobud?iu patvirtinti.

      Kiekvienam ai?kiai matoma, kad čia nereikējo turēti specialio įkvēpimo paprastuoju budu ra?ant teisybę apie tuos dalykus, apie kuriuos jie pilnai ir ai?kiai viską ?inojo. 

     Bet kadangi Dievas norējo daryti ?monēms aprei?kimus, tai ?iose istorijose apipasakojimai apie einamuosius atsitikimus turi pana?umo į tuos aprei?kimus, kas duoda tvirtos prie?asties manyti, jog Dievas taip sutvarkē, kad teisingasai ra?ytojas, kurį Jis ?iam darbui i?rinko, butų apsipa?inęs su reikalingiausiais įvykiais. 

     ?ių istori?kųjų Biblijos dalių teisingumas beveik visi?kai remiasi ant tu ra?ytojų pobud?ių ir tikslų. Dievo ?monēs melagysčių nepasakos, kaip ir tyras ?altinis neduos sudrumsto vandenio. ?ių ra?tų abelnas turinys pra?alina visokią, nuo?valgą, buk jų autoriai norējo pasakyt ar padaryt ką, nors negero, idant i? to i?eitų gerovē.

     Yra ?inoma, kad ?ydų ?ventra?tyje telpa kaip istorija, taip ir įstatymai bei prana?ystēs, ir kad jų istorijos, genealogijos ir tt., ypač smulkmeni?kai i?dēstytos, nes buvo tikimąsi, kad Mesija ateis vien i? parinktosios Abraomo padermēs. Tos prie?asties dēlei mes matome ?io dvide?imtojo am?iaus ?viesoje kai kuriuos tos istorijos įvykius gana nemandagiai u?ra?ytus. 

     Pavyzdin, ai?kus u?ra?as apie Moabitų ir Ammonitų tautų atsiradimą bei jų giminingumą, Abraomui ir Izraelitams, buvo, matomai, istoriko nuomone, pilnu jų atsiradimo apipasakojimu. (1 Moz. 19:36-38.) 

     Taip pat labai smulkmeni?kas [45] apra?ymas paduodamas apie Judos vaikus, i? kurių paējo karalius Dovidas ir i? kurio i?vedama Jezaus motinos Marijos, o taipgi ir Jos vyro Juozapo paējimas (Luk. 3:23, 31, 33, 34; Mat. 1:2-16), siekiantis atgal net Abraomą. 

     Tokio padermēs įrodymo reikalingumas buvo labai svarbus, nes i? ?ios giminēs (1 Moz. 49:10) turējo ateiti Izraelių valdantysis Karalius, jis gi pa?adētasai Mesija. Todēl tai kituose atsitikimuose tokių smulkmenų nēra paduodama. (1 Moz. 38).

We find a reason for details

     Niekas negali tyra są?ine pasakyti, kad Biblija kame nors paremia nepadorumą. Taipgi reikia ?inoti, kad tie patys įvykiai gali buti atpasakoti kitose kalbose daug mandagiau, bet kadangi Biblijos vertējai buvo perdaug są?iningais, ir tai visai teisingai, kad kame nors neatsitolinti nuo u?ra?ytosios minties, ir kad jie gyveno tais laikais, kuomet nebuvo tiek daug paisoma apie parinkimą gra?ių sakinių, kaip kad musų laikuose yra; o tą patį galima pasakyti ir apie senuosius Biblijos laikus ir apie tų laikų i?sirei?kimo budus, todel ir randame įvykius u?ra?ytus tokioj formoje, kokia mums i?rodo nemandagi. 

     Vienok Naujame Testamente nei did?iausis priekabių jie?kotojis nesuras pana?ių i?sirei?kimų.

Moses Leading Israel Out of Egypt

MOZĒS KNYGOS IR JOSE PASKELBTIEJI ĮSTATYMAI.

     Pirmosios penkios Biblijos knygos yra paprastai vadinamos Penkiomis Mozēs Knygomis, nors jo vardo, kaipo autoriaus, jose niekur neminima. Kad [46] tos knygos buvo ar tai paties Mozēs, ar sulyg jo paliepimo para?ytos, nēra reikalo abejoti; o jo mirties ir palaidojimo apipasakojimas buvo jo sekretoriaus pridurtas. 

     Ir nors nēra jose ai?kiai pasakyta, kad jas para?e Mozē, vienok tas dar neirodo, kad ne jo jos para?ytos; juk jei kas kitas tąsias knygas butų para?es, kad apgauti ir suvilioti skaitytojus, tai, be abejo, butų paminējęs, jog jas para?e didysai Izraeliaus vadas ir valstybininkas, nes tokiu pasakymu butų sudrutinęs savo viliugystę. (?iur. 5 Moz. 31:9-27.) 

     Vieną dalyką mes ?inome tikrai, kad Mozē i?vedē ?ydų tautą i? Egipto. Jis suorganizavo ?ydus į tautą sulyg tose knygose sura?ytų įstatymų, ir ?ydų tauta liuosu noru per tris tukstančius metų laiko tas knygas u? Mozēs dovaną ir taip ?ventai jas saugoja, kad anei ma?iausia atmaina ar pataisa nēra leistina jose daryti. Tas u?tikrina, kad jų turinys yra teisingas.

"He stretcheth out the north over the empty place, and hangeth the earth upon nothing."
Job 26:7

     Kaip tik skirtinga yra Pirmoji Mozēs Knyga: ji pradeda protinguoju daleidimu, kad Dievas Tvērējas, toji Pirmoji I?mintinga Prie?astis jau buvo nuo am?ių. Joje nera?oma apie Dievo prad?ią, bet apie Jo darbų prad?ią systematinēje ir tvarkioje eisenoje: ?Prad?ioje Dievas sutvērē daugų ir ?emę.? 

     Paskui, neįsigilinant į ?emēs atsiradimo smulkmenas, pasakojama apie ?e?ias dienas (epokas), kurių laiku toji ?emē buvo prirengta ?mogui. Toji pa?valga pasitvirtino surinktoje per keturis [47] tukstančius metų mokslo ?viesoje. 

     Todēl daug protingiau yra tikēti, jog tosios knygos autorius Mozē buvo Dievo įkvēptu, negu manyti, kad vieno ?mogaus protas buvo didesniu u? visų kitų ?monių pastangas ir tyrinējimus per tris tukstančius metų, remiamus naujaisiais i?radimais ir pinigų milijonais.

The Mosaic Law was unequaled.
Today we base our laws on the Law of Moses

     Paskui pa?iurēkime į tvarką, tuose ra?tuose i?dēstytų įstatymų. Tikrai joki įstatymai negali su jais susilyginti taip jų laikų, kaip ir ?iame dvide?imtame ?imtmetyje. O ?io ?imtmečio įstatymai yra pamatuojami ant padētojo Mozēs įstatymais pa?mato ir tvarkomi abelnai ?monių, kurie pripa?ino, kad Mozēs įstatymai turi dievi?ką, prad?ią.

     De?imtis Dievo Prisakymų yra trump a visų įstatymų sątrauka. ?ie Prisakymai taip gra?iai apglobia ir apeigų ir doros įstatymus, kad turi nustebinti kiekvieną tyrinētojį; ir jei jie nebutų buvę ?inomi ank?ciau, ir butų dabar surasti Graikijos, Romos ar Babylonijos (tai tautos, kurios i?kilo ir griuvo daug vēliau po tų įstatymų davimo) griuvēsiuose, ar likučiuose, tai butų laikomi stebētiniausiu, jei jau ne vir?gamti?ku daigtu. 

     Bet jų pa?ini?mas ir nuolatus vartojimas ?iek tiek suma?ino susidomējimą jaisiais, taip kad jų svarba darosi ?monēms (i?skiriant tik keletą) beveik neįmatoma. Tiesa, tie Prisakymai nemokina apie Kristų; bet jie buvo duoti ne krik?cionims, tik ?ydams ir tai ne mokinti juos tikējimo į atpirkimą, bet kad įtikinti juos, jog yra nuodēmēs stovyje ir reikalingi atpirkimo. 

     Ir tų Prisakymų svarbą ?viesusis Krik?cionybēs Įsteigējas ai?kiai pabrie?e ?iais ?od?iais: 

?Mylēsi savo Vie?patį Dievą visa savo ?irdimi, visa savo siela, visa savo minčia ir visa savo pajiega,? o taipgi 

?Mylēsi savo artymą, kaipo patį save.? ?? (Mork. 12:30, 31.)

The Israelites lived under the government of God

The Levitical Priesthood

     ?ydų stoveinēs viduryje parengtoje ?ventinyčioje buvo ??venčiausioji? vieta rei?kianti Jehovos, kaipo jų karaliaus, buveinę, kuomet vir?gamti?kais budais jie gaudavo nurodymų, kaip atinkamai tvarkyti tautos reikalus.

The Tabernacle, in the center of the Camp, had a manifestation of God’s presence in its Most Holy apartment.

Ark of Covenant in the Most Holy

      Buvo įsteigta kunigija, i?imtinai pri?iurēti ?ventinyčią, ir tik vien per kunigiją, buvo galima su Dievu susi?inoti ir prie Jo prieiti. Kalbant apie tą, gali ateiti pirmiausia mintis tokia: 

The privileges of the priests were limited

Priest in
Most Holy

??tai va kaip sutvarkyta jų organizacija! Pas juos, kaip ir pas kitas tautas, kunigai valdē ?mones panaudodami jų lengvatikystę ir baimingumą, sau garbēs ir pelno įgijimui.? 

     Bet palaukite, mielieji, nesiskubinkite daryti neprielankių i?vadų. Turint geros progos i?tyrti ?i dalyką faktais, nēra reikalo staiga ?okti į i?vadas be faktų. 

     Yra daug prie?ingų tokioms i?vadoms įrodymų. Kunigų teisēs ir privilegijos buvo aprube?iuotos; jie neturējo jokios pasaulinēs vald?ios ir jiems nebuvo duota jokių progų panaudoti savo tarnybą ?monių są?inēs ir teisių i?naudojimui. O tokia tvarka buvo nustatyta paties Mozēs, kuris irgi buvo kunigijos nariu.

A theocratic government was established

Moses

Elders of Israel

     Tuomi tai laiku ir tapo įsteigta pasaulinē vald?ia, kuri i?tikrųjų buvo demokratija. Bet čia pra?ome nesuklysti supratime: Netikinciųjų ?vilgsniu butų skaitoma Izraeliaus vald?ia [49] kaipo demokratinē, kuomet ji pati apie save sako buvusi teokratinē, tai yra Dievo vald?ia; mat Dievo duotieji per Mozę įstatymai buvo nekeičiami: nei prie jų pridēti, nei i? jų atimti nieko nebuvo galima. Taigi matome, kad Izraelitų vald?ia buvo skirtinga nuo visų pirmesniųjų ir vēlesniųjų pasaulinių vald?ių.

?Ir tarē Vie?pats Mozei: Surink man septyniasde?imtis vyrų i? Izraeliaus seniunų, kuriuos ?inai esant ?monių vyresniaisiais ir valdininkais, ir atvesk juos į susirinkimą ?ventinyčioje, kad jie stovētų ten drauge su tavim. 

?O a? ateisiu ir kalbēsiu ten su tavim, ir paimsiu tavo dvasēs, kuri yra ant tavęs, ir u?dēsiu ant jų, kad jie drauge su tavimi ne?iotų tautos na?tą, o ne kad tu vienas ją ne?iotu?mei.? (4 Moz. 11:16, 17. ?iur. taipgi eiles 24 iki 30 primenančias teisingą, neklaidingą ir nuolaidų valdytoją.) 

     ?i reikalą pakartodamas, Mozē sako: ?Ir i?rinkau jusų giminių vyresniuosius, i?mintingus ir ?inomus vyrus ir paskyriau juos jusų vir?ininkais: tukstantininkais, ?imtininkais, penkde?imtininkais ir de?imtininkais, kad valdininkautų jusų giminēse. (5 Moz. 1:15; 2 Moz. 18:13-26.)

This form of government was calculated to cultivate the spirit of true liberty

If Moses had been ambitious, he would have misused his power

Moses anointing Aaron High Priest

     Joki tautų ir jų valdovų istorija neturi ?iam pana?umo: valdovai visuomet stengiasi padidinti ir i?plēsti savo galę. Net steigiant respublikas, kaip parodē paskesni atsitikimai, buvo stvertasi tokių priemonių, kad įgyti ?monių prielankumo tik tam, kad paskui sudrutinti savo galę. 

     Kiekvienas kitas Mozēs vietoje, ypač toks, kuris trok?ta garbēs, butų pasistengęs palaikyti ?mones paklydime, kad sucentruoti vald?ią į savo, ar savųjų giminaičių rankas, ypač [50] kad tas buvo lengva padaryti turint religine vald?ią savo giminēs rankose ir įrodant, kad tautą valdo patsai Dievas i? savo ?ventinyčios. 

     Negalima nei manyti, kad toks ?mogus, kuris galējo suformuoti tokius įstatymus ir valdyti tokią, tautą, nebutų permatęs ?iojo palinkimo pasekmių. Vald?ia buvo pačių ?monių rankose net iki tokio laipsnio, kad nors buvo pasakyta idant svarbesnieji reikalai, kurių tie valdininkai negali i?ri?ti, turi buti įteikti Mozei, vienok ?monēs patys galējo nuspręsti, kuriuos reikalus reikia pavesti Mozēs svarstymui. 

?Bylas, kurios persunkios jums butų, atne?kite man, o a? i?klausysiu jas.? ?? 5 Moz. 1:17.

The people asked for a king

Samuel anointing Saul king

     Toji vald?ios forma buvo pakeista į karaliją, tik sulyg ?Seniunų? reikalavimo, be Vie?paties pritarimo, nes Vie?pats tarē Samueliui, buvusiam tuomet vir?ininku, pana?iu į informalį prezidentą: 

?I?klausyk tų ?monių balso visame, ką jie tau sakys, nes jie ne tave atmetē, bet mane, kad a? nekaraliaučiau ant jų.? 

     Dievui liepiant, Samue?lius i?ai?kino ?monēms, kaip jų teisēs ir laisvēs bus nepaisomos ir kaip jie dēlei tokios atmainos taps tik pavaldiniais (vergais); bet jie buvo pamēgę pasklidusias įdējas ir kaimyni?kų tautų pavyzd?ius. (1 Sam. 8:6-22.) 

     I? ?io atsitikimo matant, kad ?ydai norējo karaliaus, kiekvienam ai?ku, kad Mozē be ma?iausių kliučių butų galējęs tapti tos did?iosios imperijos karaliumi.

Judges –
"Ye shall hear the small as well as the great..."
Deuteronomy 1:17

Breastplate of the High Priest which had the Urim and Thummim

The High Priest

     Toki i?rinktieji vadinosi vir?ininkais, ar vyresniais, ir tai tiems vyresniems Mozē suteikē garbę ir galę tvarkyti valstybę. Jei jisai butų norējęs pasilaikyt valdi?kąją galę sau, ar savo ?eimynai, tai ?itie vyresnieji butų buvę paskiausiais gavime kokios nors reik?mēs vald?ioje. 

    Duotieji tiems naujiems valdininkams įsaky?mai, kaipo paeiną, nuo Dievo, yra ai?kumo ir tyrumo pavyzd?iais. Mozē pasakē ?monēms, tiems teisējams girdint; 

?A? paliepiau tuomet jusų teisējams: I?klausykite bylas tarp jusų brolių ir i?duokite teisingą nuosprendį taip tarp ?mogaus ir jo brolio, kaip ir tarp svetim?emio ir to, kuris su jumi bus. 

?Teismuose nepaisykite asmenų, bet i?klausykite vienodai taip didį, kaip ir ma?ą; neigi bijokitēs jokio ?mogaus, nes nuosprendis Dievo yra; gi bylas, kurios persunkios jums butų, atne?kite man, o a? i?klausysių jas.? (5 Moz. 1:16, 17.) 

     Mozei mirus, tokios sunkiosios bylos buvo paduodamos per Aug?ciausijį Kunigą stačiai Vie?pačiui, į kurias atsakymas budavo ?taip? ar ?ne,? budu taip vadinamu, ?Urim? ir ?Thummim.?

     Tokių faktų akyvaizdoje ką gi mes galime pasakyti tiems netikēliams, kurie spēlioja, buk Mozēs knygas para?e gudrųs kunigai norēdami įgyti galēs ir įtakos į ?mones?

      Nejaugi tie kunigai butų buvę ant tiek nesumanųs, kad suklastuoti ra?tus kenkiančius jų pačių tikslams, ?? ra?tus, kurie ai?kiai parodo, kad Didysai Izraeliaus Vadas, paeinąs i? jų pačių giminēs, sulyg Dievo reikalavimo atskyrē kunigiją, nuo pasaulinēs vald?ios, pavesdamas tą vald?ią į ?monių rankas? Ar kas nors palaikytų tokią i?vadą u? protingą?

?Jubilee?
? the economic leveler

Blowing the Jubilee Trumpets

     O Mozēs įstatymai tą ai?kiai pa?ymi. Kas link apsaugojimo ?monių nuo pavojaus vieniems tapti dideliais beturčiais, o kitiems pasidaryti did?iausiais turtuoliais, jokios tautos įstatymuose nēra tokio ai?kaus nustatymo, kaip Mozēs įstatymai, sulyg kurių yra nuskirtas turtų i?lyginimas kiekvienais penkiasde?imtais metais, tai yra jubilējaus metais. 

     Tasai įstatymas, apgindamas visuotiną turto nusavinimą, apsaugoja tuomi didelių turtų patekimą į atskirų asmenų rankas. (3 Moz. 25:9, 13-23, 27-30.) 

     Tuomi ?monēs buvo mokinami laikyti vienas antrą savo broliu ir sulyg to atatinkamai elgtis: pagelbēti vienas kitam atsiteisime ir neimti vienas nuo kito nuomų. ?? ?iur. 2 Moz. 22:25; 3 Moz. 25:36, 37; 4 Moz. 26:52-56.

All the laws were read aloud

God’s government protected Israel from dictatorship.

     Argi protinga butų ma?nyti, kad tokius įstatymus ir tvarką sustatē blogi ?monēs liaudies apgaudinējimui ir jos teisių ir laimēs i?ver?imui? Toks manymas butų tikra paikyste.

     Link svetim?emių ir prie?u teisių ir reikalų nusistatymo, tai Mozēs įstatymai pralenkē savo laikus net trisde?imts dviem ?imtmečiais, jeigu pripa?intume, kad ?ių laikų civilizuotų ?alių įstatymai gali aniems lygintis teisingumu ir be?ali?kumu. Mes skaitome: [53]

Laws displayed love for the stranger

Ruth and Boaz

?Jus turite prisilaikyti vienos ru?ies įstatymų taip link ateivių [svetim?emių], kaip ir link savųjų, nes a? esmi Vie?pats jusų Dievas.? ?? 2 Moz. 12:49; 3 Moz. 24:22.

?O jei ateivis gyvens su tavim jusų ?emēje, ?? nekenk jam; ateivis, kuris gyvena su jumis, turi buti laikomas tokiu, kaip ir gimęs jusų tarpe, o tu jį mylēk taip, kaip patsai save; nes jus buvote ateiviais Egipto ?emēje.? ?? 3 Moz. 19:33, 34.

Animals were not forgotten, but were protected by laws of kindness.

Animals were not to be unequally yoked.

?Jei sutiksi tavo prie?o paklydusį asilą ar jautį, butinai nuvesk jį pas savininką. Jei tu pamatytum tojo, kuris tavęs neapkenčia, asilą parpuolusį po jo na?ta, tai ar nepamestum savo darbo ir negelbētum jo? Tu tikrai taip padarytum ir eitum pas jį.? ?? 2 Moz. 23:4, 5.

     Taigi net nekalbantieji gyvuliai nepamir?ti. ?iaurumas link gyvulių, kaip ir link ?monių buvo a?triai draud?iama. Kuliant javus nebuvo leistina u?ri?ti jaučiui snukį, nes kiekvienas darbininkas u?sipelno savo maistą. Net nebuvo leistina u?kinkyti į vieną jungą asilo su jaučiu, o tai dēlei juodviejų nevienodos pajiegos ir eisenos: tas butų kankinimu. Taipgi buvo apsaugotas jų pasilsis. 5 Moz. 25:4; 22:10; 2 Moz. 23:12.

Tithing was voluntary.

The Widow's Mite

     Kai kas gali pasakyti, kad kunigija buvo godulių ru?is, nes levitų giminē buvo u?laikoma metinēs de?imtinēs duoklēmis, kurias turēdavo sudēti broli?kųjų giminių ?monēs i? savo metinio u?darbio. 

     Taip pasakytasai faktas yra neteisingu ai?kinimu, kokio paprastai prisilaiko netikēliai, kurie, gal per ne?inojimą, tuomi klaidingai ai?kina ?i ?ymiausį Dievo dalyvavimą ?ios systemos suorganizavime, parodantį, kad tas nebuvo god?iosios kunigijos darbu. 

     Tiesa, neretai atsitinka, kad tą de?imtinēs tvarką klaidingai bando pamēg?d?ioti ir dabartinē kunigija, kuri reikalauja prisilaikyti tos systemos ir dabar, nepaminēdama tikrojo dalykų stovio, sulyg [54] kurio toji de?imtinē buvo įsteigta, ir tos tvarkos, sulyg kurios ji buvo mokama.

The Priests had no inheritance in the land.

The High Priest

     ?is u?draudimas buvo i?leistas devynis sykius prie? ?emēs i?dalinimą. Vieton ?emēs jiems turējo buti duota tolygaus ko kito, ir todēl de?imtine kaip tik atsvērē tą, ką kiti buvo gavę ?eme. Bet to dar negana: de?imtinē nors, kaip matēme, buvo tikra skola, veinok ji nebuvo priverstina mokestimi, tik buvo duodama kaipo liuosa auka. Ir nebuvo jokios prievartos tą auką duoti: ji buvo duodama sulyg ?mogaus są?inēs. Vienatinu apie ją ?monēms priminimu buvo ?ie ?od?iai: ??

?Sergēkis, kad neapleistum levito taip ilgai, kol tu gyveni ant ?emēs.? (5 Moz. 12:19.) 

?Ir ne?apleisk levito, kuris yra tavo vartuose, nes jis netu?ri dalies [?emēs] paveldystēje su tavim.? ?? 5 Moz. 14:27.

No provision was made for honoring the priests.

Protection for widows and orphans

Wage protection...

Honor for the elderly

?Thou shalt rise up before the hoary head and honor the face of the old man, and fear thy God: I am the LORD.?
Leviticus 19:32

      O juk klastoriai nieko taip ai?kiai nebutų pa?ymēję, kaip tą, kad juos visi gerbtų ir jiems nuolankautų, o u? to nepildymą [55] butų nuskyrę baudas ir prakeikimus. Bet nieko pana?aus nematome: nei specialių pagarbų, nei i?aug?tinimų, nei apsaugojimų nuo u?puolimų ar į?eidimų nēra nuskirta.

      Tik paprastieji įstatymai, nedarantys skirtumo tarp klasių, buvo vienatinē jų apsauga. Tuomi labiau tas tēmytina, kad įstatymuose buvo specialiai nurodyti santykiai net su tarnais, ateiviais ir seneliais. Pavyzdin:

?Neskriausk ir nevargink nei ateivio, nei na?lēs, nei kudikio, kuris neturi tēvo, nes jei jie ?auksis į mane [į Dievą], a? tikrai i?girsiu jų balsą; o piktumas mana įkais ir a? u?mu?iu jus kardu, o jusų moterys liks na?lē?mis, o jusų vaikai liks na?laičiais.? (2 Moz. 22:21-24; 23:9; 3 Moz. 19:33, 34.) 

?Nedarysi priespaudos samdytam tarnui, kuris yra varge ir skurde, ar tai jis butų i? tavo brolių paeinąs, ar i? ateivių, kurie yra tavo ?emēje, viduj tavo vartų. Jo die?noje u?mokēsi jam jo algą pirm saulēs nusileidimo, nes jis yra pavargęs ir deda ant to savo ?irdį; kad jisai neskustų tavęs Dievui ir kad tau nuodēmēs nebutų.? (3 Moz. 19:13; 5 Moz. 24:14, 15; 2 Moz. 21:26, 27.) 

?Atsistok prie? ?ilą galvą ir pagerbk senelio veidą.? (3 Moz. 19:32. ?iur. taipgi 3 Moz. 19:14.)

     Viskas tas visi?kai neliečia nei kunigų, nei levitų, nei jų de?imtinēs.

Scientific sanitation

     Mozēs įstatymai taipgi turējo vieną typi?ką reik?mę, apie kurią pakalbēsime vēliaus. Tuo tarpu manome, kad nors pavir?utinis ir skubus į tuos įstatymus ?vilgsnis u?tektinai irodo, kad jie sudaro tikrus apreik?tosios religijos [56] pagrindus, ant kurių stovi visa likusioji Biblija, ir kad jie parodo stebētiniausią i?minties ir teisybēs i?rei?ką, ypač jei prisiminsime kokiais laikais tie įstatymai buvo duoti.

All this is evidence of a wise, just and loving God.

     Atsi?velgiant į jo abelną pobudį ir jo paliepimus ?monēms neliudyti neteisingai ir saugotis veidmainiavimo ir melavimo, argi galima tikētis, kad tokis ?mogus darē neteisingus liudymus ir savo pa?valgas ir įstatymus skelbē Dievo esančiais? 

     Reikia taip pat atminti, kad mes tyrinējame tik dabartines Biblijos kopijas, todēl teisingumas, taip ai?kiai pasirodąs originale, priklauso ir Mozēs ainiams; nes nors jų ainių tarpe buvo ir blogų ?monių, jie?kančių savo, o ne ?monių gerovēs, tačiaus jie nei?kraipē tų ?ventų ra?tų, kurie likosi tyrais iki musų dienų.

"Take, my brethren, the prophets, who have spoken in the name of the Lord, for an example of suffering affliction and of patience." James 5:10

Elijah Reproves King Ahab

BIBLIJOS PRANA?AI.

     Pa?iurēkime dabar į abelną Biblijos Prana?u pobudį su jų prana?ystēmis. Pastebētina čia tas, kad prana?ai, i?skiriant vos keletą, buvo ne i? kunigų klasēs; ir kad tais laikais jų prana?avimų neapkentē nei i?gaminga bei tvirkstanti kunigija, nei prie stabmeldystēs linkę ?monēs. 

     Svarbiausi jų u?duotis buvo atpasakoti ?monēms Dievo ?od?ius papeikiančius nuodēmes ir persergējančius apie ateinančias baudas, kurių tarpuose randama kai kada įpintus pa?adus busimųjų palaimų, kuomet ?monēs bus apsivalę nuo nuodēmių ir sugrį? į Dievo malonę. [57] 

     Jų prietikiai tankiausiai buvo labai neu?vydētini: Jie paprastai budavo koliojami, kalējimuose kankinami, o net ir mirčia baud?iami. (?iur. 1 Kar. 18:4, 10, 17, 18; 19:10; Jer. 38:6; ?yd. 11:32-38.) 

     Kai kuriuose atsitikimuose jų tikrasai pobudis, kaipo Dievo prana?u, buvo pa?intas tik po daugelio metų jiems mirus. Cia kalbame apie tuos ra?ytojus, kurių prana?ystēs i?rodo esančiomis tikruoju Jeho?vos įkvēpimu. 

The Prophets

     Todēl vi?si turējo teisę mokinti ir pabarti; bet kadangi, kaip ir musų laikuose, dauguma buvo u?imti savais reikalais ir tapo nepaisančiais ir nereligi?kais, tai tik keletas prisilaikē ?io paliepimo, papeikdami nuodēmes ir paskatydami prie dievotumo.

      Tai ?ituos pamokslininkus ir vadino ?prana?ais? taip Senąjame, taip ir Naujame Testamente. Paprastai vartojamasai ?odis ?prana?as,? rei?kia vie?ajį ai?kintojį, ir stabmeld?ių liaudies mokytojai buvo taip vadinami, pavyzdin ?Baalo prana?ai? ir tt. ?? ?iur. 1 Kor.14:1-6; 2 Petr. 2:1; Mat. 7:15; 14:5; Neem. 6:7; 1 Kar. 18:40; Tit. 1:12.

Exhorting the Israelites
to Repentance

Deborah
Reproving and Warning

Daniel in the Den of Lions

?For the prophecy came not in old time by the will of man: but holy men of God spake as they were moved by the Holy Spirit.?
2 Peter 1:21

     I? didelio vadinamų prana?ais burio, Jehova, laiks nuo laiko, i?sirinkdavo keletą tokių, kuriuos specialiai pasiųsdavo skelbti ?monēms Jo prane?imus liečiančius kartais artymus reikalua, o kartais [58] liečiančius ir ateities įvykius. Tai į ?ios ru?ies ra??ytojus, kalbējusius ir ra?iusius sulyg ?ventosios Dvasēs įkvēpimo, mes dabar savo domę kreipiame, nes jie tikrai yra tie

Prophets of God

DIEVO SIŲSTIEJI PRANA?AI 
IR REGĒTOJAI.

     Imant domēn tą kad ?ie prana?ai buvo daugiausia ne i? kunigi?kos klasēs, negaunančiais de?imtinēs, kokia priklausydavo kunigų luomui, ir predominant dar tą, kad jie tankiai peikdavo (bardavo) ne vien karalius ir teisējus, bet taipgi ir kunigus (nors jie nepeikdavo jų urēdo, bet tik asmeni?kas tame urēde esančiųjų nuodēmes), tai įsitikinsime, kad tie prana?ai nebuvo nariais jokios kunigijos ar kitokios partijos, kad Dievo vardu skleisti melus. Patsai protas, įvykių akyvaizdoje, atmeta tokį ma?nymą.

The link between the Old and New Testaments

     Jei mes surasime vieną bendrą mintį nutiestą per Mozēs įstatymus, Prana?ystes ir Naujojo Testamento ra?tus, apimančius penkiolikos ?imtmečių lai?kotarpį, ir jei prijungsime prie to pačių ra?ytojų pobudį, tai tikrai pripa?insime, kad jie buvo Dievo įkvēptais, ypač kad abelnoji jų visų tēma yra didi ir garbinga bei pilnai atatinkanti tam, ką tyras protas mokina apie tikrąjį Dievo pobudį ir Jo ypatybes.

The Bible has one plan, one spirit, one aim, and one purpose

The Wycliffe Bible

The Bible contains more than morals, maxims, and words of comfort.

The Bible was written by many pens at various times under different circumstances.

     Taigi randame, kad vienas planas, viena dvasia vienas tikslas ir siekinys tęsiasi per visą knygą. Jos pirmieji lapai kalba apie ?mogaus sutvērimą ir jo puolimą; paskutinieji lapai pasako apie to ?mogaus prisikēlimą i? to puolimo; jos gi vidujiniai lapai kalba apie tvarkią Dievo planų eiseną to tikslo [59] įvykinimui. 

     Santaika, o ir skirtumas, tarp trijų pirmųjų ir trijų paskutiniųjų Biblijos skyrių yra labai ai?kus. Pirmuosuose apra?ytas pirmasai sutvērimas, o pastaruosuose atnaujintasai ar atgaivintasai sutvērimas, paliuosuotasai nuo nuodēmēs, kaipo nuo puolusios ant jo baudos; pirmuosuose ?etonas ir blogas įeiną į pasaulį apgaudinēti ir naikinti, gi pastaruosuose parodoma, kad tasai jo darbas lieka suardytu, sunaikintieji atgaivinami, blogas i?naiki?nama, o patsai ?etonas nu?udomas; Pirmuosuose parodoma Adomo prastotoji vie?patystē, pastaruosuose gi ?? ji grą?inama ir am?inai Kristaus u?tvirti?nama, o Dievo valia įvyksta ant ?emįs, kaip ir danguose; pirmuosuose parodoma, kaip nuodēmē u?traukē pa?eminimą, gēdą ir mirtį, o pastaruosuose nurodoma, kad atlyginimu teisingiemsiems bus garbē, i?aug?tinimas ir gyvenimas.

     Nors Biblija para?yta daugelio ?monių, labai skirtingais laikais ir skirtingose apystovose, vienok ji nēra vien paprastuoju moralių patarimu, i?minties i?sirei?kimų ir suraminimo ?od?ių rankiumi. 

     Ji yra daugiau, negu tokia: ji ai?kiai moksli?kai ir tvarkiai atpasakoja ?io pasaulio blogybių prie?astis, bei vienatinius prie? jas vaistus ir jų galutinas pasekmes, kokias numatē Dievi?koji I?mintis, kuri jau ?inojo to plano pabaigą pirmiau, negu jį pradējo; ji taipgi pa?ymi Dievo ?monių kelią palaikydama ir sustiprindama juos tais did?iais ir brangiais pa?adais, kurie turēs i?sipildyti, kuomet jiems ateis laikas.

There is the redemption theme...

?...with his stripes we are healed.?
Isaiah 53:5

Before Pilate

Jesus' Resurrection

     Toji mintis yra palaikoma ir pervedama iki [60] pat galo. Reikalingumas Atpirkējo mirties, kaipo aukos u? nuodēmes, ir Jo teisingumo, kaipo atlyginimo u? musų nuodēmę yra nurodytas Adomo ir Jievos kailiniais rubais aprengime, Abelio aukos priēmime, Izaoke ant altoriaus aukoje, mirtyje vi?sokių aukų, per kurias patriarkai galēdavo prie Dievo prieiti ir visokiuose aukojimuose, koki buvo įstatymų u?girti ir palaikyti ?ydų Am?iaus laiku. 

     Nors prana?ai patys, kaip sakoma, tik dalinai suprasdavo kai kuriuos savo prana?avimus (1 Pet. 1:12), vienok kalba, kad nuodēmēs yra dedamos ant asmens, o ne ant nebylių gyvulių ir savo prana?i?kuose regējimuose jie mato Tą, kuris atpirks ir i?gelbēs pasaulį, vedamą, ?kaipo avinēlį ant u?mu??imo?, kad ?musų ramybēs bausmē buvo ant Jo? ir kad ?Jo nuplakimu mes esame i?gydyti.? 

     Jie vaizdavo Jį kaipo ?neapkenčiamą ir visų atmestąjį ?mogų, pilną nuliudimo ir ?irdoper?u,? sakydami, kad ?Vie?pats u?dējo ant Jo visas musų kaltes.? (Izaj. 53:3-6.) Jie pasakē, kur ?is Atpirkējas gims (Mika 5:2), ir kuomet Jis mirs, pa?ymēdami, kad Jis mirs ?ne u? save.? (Dan. 9:26.) 

     Jie kalba apie Jo visokias ypatybes ?? kad Jis bus ?teisingas? ir liuosas nuo visokių ?apgavysčių?, ??iauru mų? ar kokios nors prie?asties mirčiai (Izaj. 53:8, 9, 11); kad Jis bus parduotas u? trisde?imtį sidab?rinių pinigų (Zak. 11:12); kad Jis bus priskaitytas prie piktadarių mirimo laiku (Izaj. 53:12); kad Jo kaulai nebus lau?yti (Psal. 34:20; Jon. 19:36); ir kad nors Jis mirs ir bus palaidotas, bet Jo kunas nesuges ir Jis nepasiliks kape. ?? Psal. 16:10; Apa?t. Darb. 2 :31.

      Jie i?tisai seka tą planą visi?kai logingu ir įtikinančiu budu, nesi?aukdami nei į savo klausytojų prietarus, nei į palinkimus, bet vien tik kreipdamiesi į jų ap?viestąjį protą savo ai?kiau?siomis i?vadomis ir įtikrinančiais protavimais apie kiekvieną dalyką ir kiekvienoje vietoje. ?iur. Rom. 5:17-19 ir toliau iki 12-jo skyriaus.

The blessing for ALL...

     Ir nepaisant to, kad ?ydų tauta turējo tam prie?ingų prietarų, prana?ai skelbti pana?ioje linkmēje, sakydami, kad Mesija bustaipgi ??viesa, kuri ap?vies pagonis? (Izaj. 49:6; Luk. 2 :32); kad pagonai ateis pas Jį ?nuo ?emēs kra?tų? (Jer. 16 :19); kad Jo vardas ?bus didis pa?gonų tarpe? (Mal. 1:11); ir kad ?apsireik? Vie?paties garbē ir visas kunas kartu ją pamatys.? ?? Izaj. 40:5. ?iur. taipgi Izaj. 42:1-7.

The selection of a ?little flock?...

     Naujojo Testamento ra?ytojai sako, kad jie gautuoju nuo Dievo patepimu galējo suprasti i?si?pildymą prana?y?cių apie Kristaus auką. Jie, kaipo ?ydai, linkusieji tikēti į prietarą, buk visos pa?laimos yra skirtos tik jų tautai, (Apa?t. Darb. 11:1-18), jau galējo suprasti, kad kuomet bus palaiminta jų tauta, tai ir visos kitos pasaulio tautos bus per juos palaimintos. 

     Jie taipgi suprato, kad pirm atējimo palaimos ar tai Izraeliui, ar tai visam pa?sauliui, bus surinktas ?ma?asai burelis? taip i? ?ydų, kaip ir i? pagonų, kuris, po i?mēginimo, bus rastas tinkamu buti dalyviais ir paveldējais Did?iojo [62] Atpirkējo garbēje ir didybēje, bei Jo dalyviais gar?bēje teikti palaimą Izraeliui ir visoms tautoms. ?? Rom. 8:17.

?Gera ?ine did?iausios linksmybēs, 
kuri bus visiems ?monēms.?

The Bible tells of Messiah and his kingdom...

And how death and sorrow will be wiped away

     Ir patsai Jezus mokino mus melsti: ?Ateik karalystē Tavo? ir pa?adējo; kad joje dalyvaus tie, kurie pirmiau yra nukentēję u? teisybę ir tuomi parodę save jos vertais esančiais.

   ?itoji ateinančios ?lovingos karalijos viltis suteikē tikintiemsiems jiegų perkęsti persekiojimus ir kentēti panieką, skurdą, kančias, nuostolius ir net mirti. Teisingai yra atvaizdinta alegori?koji prana?ystē Naujojo Testamento pabaigoje, kad vertingasai ?Avinēlis, kuris tapo u?mu?tu? (Apr. 5:12), su vertingaisiais ?pergalētojais?, kuriuos Jis padarys karalijos karaliais ir kunigais, bei visi bandymai ir kliutys, kokias tik reikējo pergalēti, kad tapti vertais dalyvauti toje karalijoje, ?? viskas labai ai?kiai atvaizduota.

    Paskui yra symboli?kai vaizduojamos visokios palaimos, kokios susikuops pasauliui Tukstantmetinio vie?patavimo laiku, kuomet ?etonas bus suri?tas, o Adomi?koji mirtis ir liudēsis panaikinti, ir kuomet visos ?emēs tautos vaik?cios dangi?kosios karalijos ?viesoje  ?? naujoje Jeruzalēje.

The Bible gives the hope of the resurrection...

Interior of
Jesus? Tomb

?...in Christ shall all be made alive?

     Visi įkvēptieji ra?ytojai parei?kē savo pasitikējimą Atpirkējuje, o vienas sako, kad ?tą rytą,? kuomet Dievas pa?auks juos i? kapų, jie ateis; piktieji neturēs daugiau vald?ios ant ?emēs, nes ?Teisingasis vie?pataus ant jų tą rytą.? (Psal. 49:14.) 

     Apie prisikēlimą i? numiru?siųjų kalba prana?ai; Naujojo Testamento ra?ytojai visas savo viltis ateinančiam gyvenimui ir palaimai pamatuoja ant tų prana?y?cių. Paulius sako taip: 

?Jei nebutų prisikēlimo i? numirusių, tai nei Kristus neprisikēlē; o jei Kristus nēra prisikēlęs, tai musų mokslas yra nereikalingas ir jusų tikējimas yra nereikalingas; ... tokiu budu tie, kurie u?migo Kristuje, yra pranykę. 

?Bet dabar Kristus yra pri?sikēlęs i? numirusių ir yra pirmtakunu tiems, ku?rie dar miega;... nes kaipo Adome visi mir?ta, taip Kristuje visi atgis.? ?? 1 Kor. 15:13-22.

The Old Testament is confirmed by the New Testament writers, written 2,000 years apart, as well as by other Old Testament writers.

Dead Sea Scrolls

Jesus Healing

     Nei viena jos dalelē nēra bereikalinga, ir nors kai kurios dalys yra veiklesnēs ir svarbesnēs u? kitas, visos jos yra reikalingos ir naudingos. Tarp ?iolaikinių taip vadinamų ?Pa?angiųjų mintytojų? ir ?Didziųjų teologų? yra pasklidęs paprotys menkai domēs kreipti, ar ir visi?kai nepaisyti, jei jau neatmesti daugelio Senojo Testamento stebuklų, pavadinant juos ?senų bobų pasakomis?. 

     Tokiomis pasakomis jie laiko Jono su bang?uve prietikį, Nojų su jo arka, Jievą su ?alčiu, saulēs sustojimą Jozuai liepiant ir Balaamo kalbantį asilą. Matomai, ?ie protuoliai pra?iopsojo tą faktą, kad Biblija taip supinta ir suausta visomis savo dalimis, kad i?plē?us i? jos, ar atmetus tuos stebuklus, reikētų sunaikinti [64] ar atmesti ją visą. 

     Nes jei pradiniai parei?kimai yra klaidingi, tai tie, kurie pakartojo juos, butų arba apgavikais, arba kvailiais, ir tokiuose atvējuose mes negalime jų ra?tų laikyti Dievo įkvēpimu, neigi jų priimti. I?mesti i? Biblijos minētuosius stebuklus ?? reik?tų daryti beverčiais jos svarbiausiųjų ra?ytojų, o kartu ir musų Vie?paties Jezaus, mokslą.

      Istorija apie ?mogaus puolimą yra Pauliaus liudijama (Rom. 5:17); ?alčio pagunda į Jievą (2 Kor. 11:3; 1 Tim. 2:14), ?iur taipgi Vie?paties paminējimą apie tą patį dalyką Apr. 12:9 ir 20:2. Saulēs sustojimas laiku Amoritų apgalējimo, kaipo Vie?paties galybēs i?rai?ka, buvo priminimu, turbut, tosios galybēs, kurią Vie?pats turēs parodyti ateinančioje ?Vie?paties Dienoje.? Trys prana?ai tą liudija. (Izaj. 28:21; Abakuk 2:1-3, 13, 14 ir 3:2-11; Zak. 14:1, 6, 7.) 

     Apipasakojimą apie kalbantį asilą patvirtina Judas (eil. 11) ir Petras (2 Pet. 2:16). Gi Didysis Mokytojas Jezus patvirtina apipasakojimus apie Joną su bang?uve ir Nojų su tvanu. (Mat. 12:40; 24:38, 39; Luk. 17:26. Taipgi ?iur. 1 Pet. 3:20.) 

     Tiesa, ?ie nēra taip di?deliais stebuklais, kaip tie, kuriuos darē Jezus ir apa?talai, kaip va: vandenio pavertimas į vyną, ligonių i?gydymas ir kt., gi u? visus did?iausiu buvo numirēlių prikēlimas.

To eliminate the miracles from the Bible would invalidate the testimony of its principal writers.

NOAH
Genesis 6 and 7 &
Matthew. 24:38

JONAH
Jonah 1:17 &
Matthew 12:40

ADAM AND EVE
Genesis 2:7,19 &
1 Corinthians 15:45

JOSHUA
Joshua 10:12 &
Isaiah 28:21 & 
Habakkuk 3:11 &
Zechariah 14:1,6,7

BALAAM
Numbers 22 & 31:16 &
2 Peter 2:15,16 & 
Jude 11

Seeds grow –
we cannot tell how... nor can the wisest philosopher explain the miracle.

      Mes galime matyti apsirei?kiančios gyvybēs principą, bet negalime tos gyvybēs nei suprasti, nei jos padaryti. Mes galime pasodinti du grudu greta; apystovos, oras, vanduo ir ?emē bus vienodi; i?digs diegai, mes negalime ?inoti kaip, [65] ir net nei protingiausis filosofas negali i?ai?kinti ?io stebuklo. 

     Tuodu grudu i?vystys skirtingo palinkimo organizmus; vienas slinks pa?eme, kitas augs stačiai aug?tyn; juodu bus skirtingu ir formoje, ir ?ydējime, ir spalvoje, ?od?iu ?? visame, nors aplinkybēs abiem buvo visi?kai vienodos. ?itoki stebuklai yra mums paprastais dalykais, ir mes liaujamēs jais stebējąsi, kaip liaujamēs stebējąsi visu tuomi, kas mus stebino kudikystēje; o vienok jie parodo galę daug didesnę u? musų galę ir u? musų aprube?iuotąją i?minti.

      Biblijoje minimi stebuklai tuo tikslu, kad parodyti mums Tvērējo galybę ir galējimą pergalēti visas kliutis, ir i?pildyti savo norą siekiantį iki pri?adējimo prikēlimo i? numirusiųjų, blogo i?naikinimo ir nesibaigiančios teisybēs galutino u?vie?patavimo.

     Mes suradome, kad Biblija turi buti laikoma Dievo aprei?kimu. Mes i?tyrēme jos ra?ytojus ir jų tikslus toje ?viesoje, kurios jie mokino; mes nustebome; musų protas pasakē mums, kad tokios i?minties ir tokių tyrų tikslų ?monēs negalējo buti apgavikais ir saumyliais. 

     Protas taipgi mums pasakē, kad toki teisingi, geradējingi patvarkymai ir įstatymai greičiau buvo Dievo, o ne ?monių, ir nurodo, kad jie negalējo buti apgavingų kunigų darbu, Mes matēme didelę santaiką apsakymuose apie Jezų, apie Jo Atpirkimo ?? Auką ir jos pasekmēse ?? prisikēlimą ir palaiminimą visiems ateinančioje Jo garbēs karalijoje; galop protas mums pasakē, kad taip didelis ir ai?kus sumanymas, vir?yjantis viską, ko tik mes galime tikētis, [66] o vienok sudarytas ant taip i?mintingo pamato, turi buti vien Dievo planu, kurio mes jie?kome. 

     Jis negali buti ?mogaus i?mislu, nes jis net tada, kuomet jau i?ai?kintas, yra beveik peraug?tu ?mogaus supratimui.

The Bible’s own testimony convinces us that God is its Author

     Mes metēme tik skubotą ?vilgsnį į ?ventra?cio pavir?i, kad pamačius, ar tikrai jis turi dievi?kąją prad?ią, ir suradome, kad taip. Sekami skyriai mums atskleis skirtingas Dievo Plano dalis ir, tikimēs, u?tektinai priparodys kiekvienam pilnam protui, kad Biblija yra dievi?kųjų įkvēpimų aprei?kimu, ir kad jos aprei?kiamojo plano ilgis ir plotis, aug?tis ir gylis garbingai at?viečia dievi?kąjį pobudį, iki?iol tik neai?kiai į?iurimą, bet dabar jau ai?kiai matomą pra?vintančiosios Tukstantmetinēs Dienos ?viesoje.

z